ėdrybė

ėdrýbė sf. (1) žr. ėdrumas: 1. Mūsų kiaulių ėdrýbė begalinė, negali nė atšerti Grg. O jau ėdrýbė tai kaip smako! Sb. 2. Baisi ėdrýbė ten jo! Pc. Ėdrýbė jo nežmoniška – ką tik paduodi, viską suėda! Kp. 3. Pašėlusi ano ėdrýbė, kaip seno žmogaus Užv. Nebturia nė jokio užsitūrėjimo ėdrybėj ir gersinoj P.